11 KLAUSIMŲ PALMYRAI

palmyra-1959

Palmyra (78) nežino kas yra minimalizmas.  Bet po truputį mažina sukauptų daiktų skaičių. Šiandien ji turi daug, tačiau gyvenime yra netekusi dar daugiau.

Užauginusi du sūnus, sekmadieniais lankosi bažnyčioje, vėliau lošia kortomis su draugais.

Vaikystėje vienas vertingiausių daiktų Palmyrai buvo batai, ne visuomet ji juos turėjo. Paradoksalu, kad interviu išvakarėse, nebereikalingų žieminių batų porą ji paliko prie konteinerio, žmonėms, kuriems šiandien šilti batai svarbūs taip, kaip Palmyrai vaikystėje.

Interviu su Palmyra: apie spintą, apie kaupimą.

Apie gyvenimą su daiktais ir be jų.

• • •

  1. Ar kada mėginai suskaičiuoti kiek savo spintoje turi drabužių?
    (Palmyra purto galvą). Neskaičiavau, bet jau imu mažinti turimus.
  2. Ar galėtum dalies drabužių atsisakyti ir vis tiek turėti kuo rengtis?
    (Juokiasi). Aišku turėčiau. Vakar nunešiau porą nenešiojamų porų batų prie konteinerio. Grįžtant jų jau nebebuvo, kažkam jie buvo reikalingi. Aš turiu šiuos (rodo į batus) ir man pakanka.
  3. Ar turi savo mėgstamiausią rūbą? Ir kodėl jis mėgstamiausias?
    Taip, štai sportinės kelnės (rodo į dėvimas kelnes). Jos patogiausias ir mėgstamiausias mano rūbas.
  4. Kaip manai, ar turi polinkį kaupti daiktus? Ir jei taip, iš kur šis polinkis?
    Tikrai turiu. Vis taupau, galvoju jog ko prireiks ateityje, tarsi ruoščiausi blogiems laikams.
  5. Palmyra, ar nemanai, kad kai kurie bute esantys daiktai, reikalauja daugiau tavo laiko, nei kuria naudos ? Pavyzdžiui spintų pertvarkymas, senų albumų priežiūra, kaupiamų virtuvės rakandų sandėliavimas ir t.t.?
    Taip, daiktų priežiūrai laiko skirti reikia, bet dabar jo turiu, dėl to nesijaučiu blogai.
  6. Ar visuomet namuose randi daiktą, kai jo ieškai?
    Nerandu (juokiasi). Bet dabar laikausi taisyklės: svarbius daiktus, tokius kaip piniginė, raktai, palieku toje pačioje vietoje. Jei taip nedaryčiau, pamesto daikto ieškočiau pusdienį. (Vėl juokiasi).
  7. Ar norėtum turėti mažiau?
    Aišku, jau mažinu.
  8. Kodėl žmonėms sunku išsiskirti su daiktais, net jei jie nėra materialiai vertingi?
    Jie galvoja, kad tų daiktų dar gali prireikti. Aš pati vakar radau dėžutę, kurią buvau palikusi po stalu, į ją sudėjau mezgimo siūlus. Kartais, mes panaudojame tuos daiktus, kuriuos kaupiame.
  9. Kokią savo gyvenimo akimirką pameni, kai buvai laiminga, ir ar tai akimirkai buvo svarbūs materialūs daiktai?
    Pamenu, turėjau pasisiuvusi suknelę,  margintą gėlių raštu, su ja ėjau į šokius ir buvau labai laiminga. O buvai laiminga dėl suknelės ar dėl šokių? Abu dalykai anuomet mane darė laimingą.
  10. Ar vaikystėje tėvai minėjo, jog turtas svarbu, jog jį reikia saugoti?
    Mano tėtis labai sunkiai dirbo. Svarbus turtas buvo gyvuliai. Daiktų neturėjau daug. Ir rūbų? Mirus mamai, iš jos suknelių siuvėja pasiūdavo drabužius man. Pamenu žalią samaninę, labai dailią mamos suknelę. Bet juk aš vaikas tebuvau! Gal reikėjo tas sukneles pasaugoti iki būčiau užaugusi… Nežinau. Labai vertingas daiktas vaikystėje man atrodė batai. Vienus metus nėjau į mokyklą, nes jų neturėjau. Į Sibirą irgi išvažiavau be batų. Vėliau, išaugtinius batus paveldėjau iš brolio.
  11. Kas būtų, jei šiandien, 78 – erių metų, netektum viso savo materialaus turto?
    Tokiame amžiuje nieko man neatsitiktų. Likčiau savimi. Neturiu tokių baimių.

• • •
Likau pas Palmyrą dar valandai, gal dviems. Gerdamos arbatą šnekėjomės ne tik apie prarastus daiktus, bet ir apie tuos žmones, kurių nebėra, apie keistą prisirišimą prie to, kas laikina. Apie gyvenimą, kurio daug daugiau, nei daiktų.

Foto: Palmyra 1959.

Foto autorius: Palmyros vyras.