KODĖL MES PERKAME TIEK DAUG DRABUŽIŲ?

kodel-mes-perkame-tiek-daug-drabuziu-geras

Mes visi žinom, kad mados industrija daro viską, ką gali, kad pirktumėm kuo dažniau ir kuo daugiau. Ir mes perkam. Daug.

Mes žinom, kad mums tiek nereikia.

Bet vis tiek norim.
• • •
Kur tie maži, bet labai reikšmingi kabliukai, kurie verčia mus pirkti daugiau, nei iš tiesų reikia?

Priežastys, kurias rado minimalistai.lt:

♣ nes norime būti panašūs į įžymius žmones. O kas nenori? Jie visuomet gražūs, stilingi ir madingi. Ir mes bandome tapti JAIS. Nors žinome, kad prie žvaigždžių įvaizdžio dirba stilistų komanda, mados namai, kurie moka pinigus už tai, kad įžimybės dėvėtų jų kuriamus drabužius. Juk mes žinome, kad žvaigždės neskiria savo pusės uždirbtų pinigų rūbams ir neaukoja savo laisvalaikio apsipirkinėjimui. Už juos tai daro kiti. Įžymūs žmonės tai gauna, dėl to, kad yra: geri muzikantai, dainininkai, šokėjai, aktoriai,modeliai… Galimybė rengtis madingiausiais drabužiais ateina po to, kai įrodoma, jog esi geresnis už kitus savo srityje.

♣ nes bijome tapti nemadingais. Kažkur ore tvyro įsitikinimas, kad jei dėvėsi poros metų senumo drabužį, tapsi super anti madingu ir į tave bus nukreipti pikti aplinkinių žvilgsniai. Todėl mes bandome vytis naujausias mados tendencijas, kad visuomet atrodytume šiuolaikiški, čia ir dabar. Bet žinot ką? Mes niekuomet nespėsim pasivyti visų naujausių tendencijų. Turėtumėm atiduoti visą savo laiką (kaip tai daro žmonės, dirbantys mados industrijoje. Bet tai yra jų DARBAS) madai, kad įveiktumėm šį įššūkį. Pasverkim ar tai, ką už madingą išvaizdą gaunam, yra verta to, ką išleidžiam. Juolab, kad iš tiesų, niekam neįdomu, kelių sezonų paltą tu nešioji.

♣ nes skaitome straipsnius, kurių antraštės, skamba maždaug taip: “Trys sezono topai, be kurių neišsiversi šį rudenį”, “Kaip papildyti savo garderobinę šį pavasarį, kad neatsiliktum nuo mados?”, “5 daiktai, be kurių šiuolaikinis vyras negali gyventi pavasarį” ir panašiai. Patarimas – neskaityk tokių patarimų. Nejaugi mes iš tiesų galvojam, jog  kiekvieną pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą reikia pirkti naujus drabužius? Mes perkame rūbus tuomet, kai jų mums iš tiesų reikia. Neleisk antraštėms spręsti kada, kiek ir ką privalai pirkti.

♣ nes per  dažnai lankomės prekybos centruose ir visuomet kažko užsinorim. Patarimas – venk didelių prekybos centrų. Visi mes ten visko užsinorim. Taip turi būti, jei mes užsinorim, matyt, vitrinų dizaineriai gerai atliko savo darbą. Matyt, prekybos centre buvo puikiai atrinktas muzikos takelis, apgalvotas apšvietimas, pastate buvo gudriai išdėliotos parduotuvių lokacijos. Jie puikiai atliko savo darbą! Jie profesionalai. O mes einame savo laisvalaikio leisti kitur. Prasmingiau.

♣ nes neturim ką veikti. Problema, kuri liūdina. Ji apima ne tik drabužių, bet ir: namų apyvokos, buitinės chemijos (tikrai taip!), maisto produktų, baldų, interjero detalių, raštinių reikmenų pirkimą tuomet, kai mums šių daiktų visai nereikia. Tiesiog mes einame “pasivaikščioti” ir “pasižiūrėti” į parduotuvių vitrinas. Kaip į muziejų. Niekuomet negrįžtam tuščiomis namo, nes juk nuėjus į prekybos centrą ir nieko nenusipirkus, veltui sugaištume savo brangų laiką! Toks užburtas ratas. Neturi ką veikti, eini į parduotuves pasižvalgyti, negali išeiti tuščiomis. Ir viskas nuo pradžių, kitą savaitgalį. Įrodymų toli ieškoti nereikia: kiekvieną laisvadienį didžiuosiuose prekybos centruose vaikštinėja žmonės, tokie pasimetę ir susigūžę, tokie ieškantys ir nerandantys. Nes nežino, ko ieško. Patarimas – susirask hobį.

♣ nes einame apsipirkti per drabužių išpardavimus. Apie tai : “Išpardavimai:kodėl neinam?”

♣ nes jaučiamės vieniši. Pirkimas padaro mus laimingus. Prekybos centre plauki su žmonių mase, lygiai tokių, kaip tu. Akimirką gali pasijusti šių žmonių dalimi. Patarimas: jei nori panašaus jausmo, eik į galerijas, muziejus, koncertus. Rezultatas toks pat, o bėdos dėl tuščios sąskaitos ar perpildytos drabužinės bus svetimos. Ką gauni mainais? Gauni jausmą, jog priklausai žmonių grupei (meno gerbėjų, archeologinių iškasenų fanatikų ar muzikinės grupės fanų), kaupi ne daiktus, o potyrius, galbūt, susirandi bendraminčių.

♣ nes norime būti stilingais. Mažų mažiausiai stiliaus turėtumėm ieškoti drabužių kiekyje. Mes žinom, jog stilius – daugiau, nei drabužiai. Stilius – tai, kas tu esi, o tik po to, kuo tu vilki. Mes perkame rūbus tuomet, kai tiksliai žinom, ko mums reikia.

♣ nes “neturim kuo apsirengti“. Dažniausiai ši problema iškyla žmonėms, kurie turi PER DAUG drabužių (nors esu mačiusi žmonių, su super minimalia drabužine, kurie iš tiesų neturėjo, kuo apsirengti). Jie  skuba pirkti dar daugiau drabužių, ir tik gilina problemą. Sprendimas – drabužinės revizija. Patarimas – neik pirkti naujų drabužių, kol tiksliai nežinosi, ko tavo garderobui trūksta (gal nieko nebetrūksta?).

♣ nes padedam draugui/draugei išsirinkti drabužį ir nejučiomis nusiperkam “smulkmeną” sau. Patarimas – neimk piniginės. Įsijausk į profesionalaus konsultanto vaidmenį, tavo draugas, tai – tavo klientas, o dirbdamas juk neapsipirkinėji.

♣ nes pamirštam, kad gyvenimas per trumpas, švaistyti laiką apsipirkinėjimui.

#bukminimalistas#gyvenimaspertrumpasapsipirkineti

Foto: Kijevas. Vienodi rūbai.