MINIMALIZMAS. TOBULUMAS NETOBULUME. KAIP LAIMĖTI ŠĮ GROŽIO ŽAIDIMĄ?

kaip-laimeti-si-grozio-zaidima-nr3

„INDIVIDO POŽIŪRIS Į SAVO PATIES KŪNĄ PRIKLAUSO NUO VISUOMENĖS POVEIKIO (JAM TAIKOMŲ NORMŲ IR DOGMŲ ĮSAKYMO): IKI INDIVIDUI GIMSTANT VISUOMENĖ JAU „ŽINO“, KOKS KŪNAS GRAŽUS, O KOKS – NE.“

Eugenijus Skerstonas „Mados psichologija“

• • •

Grožis netobulume. Apie žmones, kurie teisinasi dėl savo kūno.
Čia apie tuos, kurie nuolat pabrėžia kokie jie:

*per dideli

*per maži

*per plaukuoti

*per trumpais pirštais

*per gauruota nugara

*per moteriškais klubais

*per didėle sėdyne

*per silpnais plaukais

*per mažomis krūtimis

*per raukšlėtu veidu

*per išsišokusiais akių obuoliais

*per mažomis akimis

*per aukšta kakta

*per didele pėda

*galimybė tęsti sąrašą tau pačiam.

Dirbant stilisto darbą, sutinki daug jų, tokių žmonių, kurie įsitikinę, jog turi kažko „per“. Arba per mažai, arba per daug. Tokie žmonės gyvena visuomenėse, kurios duoda jiems rėmus, į kuriuos visą gyvenimą bandoma įsisprausti.
Bet pasaulio nevaldo plastikiniai „tobuli“ manekenai, pasaulio spalvoto nedaro šabloniški sprendimai.
Tikri laimėtojai yra kitokie.  Arba, kitaip tariant, kaip mes visi – skirtingi. Tikri laimėtojai nebijo išsiskirti. Savo išskirtinumą jie išnaudoja pergalėms.

Tad, kai kitą syk bandysi įlipti į standartų rėmą – o varge, jei esi per žemas, gali ir nepasiekti jo – pagalvok, kas tą rėmą sukūrė? Laimėtojai ar pralaimėtojai?
Ir nevalia lieti ašarų dėl dalykų, kurie nepakeičiami. Tai tas pats, kas raudoti dėl užklupusio lietaus. Lietus yra lietus. Tu esi tu.

• • •

Esu sutikusi moterį, kuri jautėsi kažkam per didelė. Bosui, video kamerai, meilužiui, raudoniems apatiniams. Bet niekuomet nesakė, kad per didelė sau. Kada būni per didelis sau? Kai nebegali pats savęs apkabinti?

Esu sutikusi paauglę mergaitę, kuri jautėsi per maža. Per mažai moteriška. Per mažai putli.

Esu sutikusi vyrą, kurio rankos jam atrodė per plonos. Kam jos per plonos? Polo marškinėlių rankovei?

Būkime ramūs. Su savo trūkumais, o gal privalumais? Negaiškime laiko pykčiui lieti nei ant “šių dienų standartų”, nei ant XVI a. suveržtų korsetų, nei ant miniatiūrinių kinių pėdučių*. Gyvename nepakartojamais laikais, kai galime rinktis, ar būsime patrauklūs ir įdomūs, ar kompleksuoti ir nevertinantys savęs. Beprotiški laikai, kai per akimirką gali surasti ir nuspręsti, kas gražu, o ką išmetam už borto. Laikai, kuomet neverta būti pelene, kai drąsiai gali save karūnuoti į princus ir princeses. Pasaulyje tūkstančiai pavyzdžių, kai trūkumai tapo privalumais. Ir privalumai virto trūkumais. Nugalėtojas sprendžia pats. Mes patys sprendžiame ar tapti nugalėtojais savame kūne.

• • •

Šiame tekste nėra žmonių vardų ir pavardžių, kuriuos sutikau, norėčiau, kad kiekvienas padrąsintumėm aplink esančius žmones, kad viskas gerai būti savimi. Kartais būnam nejautrūs vieni kitiems. Kartais būnam jautrūs tik prieš Kalėdas. Arba tik per gimtadienius.

Moteriškų kompleksų tekste daugiau, mano aplinkoje vyrai buvo labiau pasitikintys savimi, net jei jų kūnas – toli standartų.  Gal jie stipresni? Gal mažiau jiems keliame reikalavimų? O gal aš buvau mažiau empatiška jų problemoms.

• • •

Jei jūsų kreiva nosis, nesistenkite nukreipti nuo jos dėmesio giliu dekolte ar ilgais kabančiais auskarais. Didžiuokitės savo grakščiais pirštais ar savo pastangomis išryškintu pilvo presu. Didžiuokitės ir nosimi. Nes ji tokia vienintelė. Ir kryptį nosis gali rodyti galimai teisingą.

Nesupraskit klaidingai, stiliumi galima koreguoti vaizdą. Rūbais galima nuimti ar pridėti 8 kilogramus. Drąsiai! Bet kur jūs juos nuimat? Kur nuėmę dedat? Į kompleksų krepšelį?

Koreguokit viską, su sąlyga, jog sprendimą priimate sąmoningai ir tiksliai žinote kam tai darote. Keiskitės, jei jūs to norite. Ne raudoni apatiniai, ne polo marškinėliai, ne mados žurnalas. “Deduosi figūrą formuojančius apatinius, nes nebegaliu savęs apkabinti per liemenį”. Logiška ir argumentuota. Arba sutikę žmogų, tą, kuris per ilgomis rankomis, paprašykit, jog jus apkabintų.

• • •

Minimalistai minimalizuoja. Šiandien krauname į dėžes kompleksus.

Sakome valio kreivoms nosims, kurios žiūri į tą pusę, į kurią nori.

Sakome valio didesniam užpakaliui, kuris užima tiek vietos, kiek jaučiasi esąs vertas.

Sakome valio siauroms lūpoms, kurios vos matomos veide, mažytės, o jose sutelpa daugiau žodžių, nei tarptautiniame žodžių žodyne.

Sakome valio mini krūtims, subtilumas – tikras privalumas.

Sakome valio kreiviems dantims, kurie eina prieš sistemą.

Sakome valio 60/90/90 apimtims, na, nes gražūs ir kažkur matyti skaičiai.

Sakome valio kūno plaukuotumui, nes geriau turėti, nei pritrūkti.

• • •

„Patrauklumas, kaip išskirtinė savybė, būdinga ne tik gražiems žmonėms. Patrauklumą gali sustiprinti pastebima savigarba, pasitikėjimas savimi, motyvuotas elgesys, taip pat įgimtas stilingumas – intuitivus gebėjimas adekvačiai savo tapatybei išsirinkti aprangą, suderinti su ja aksesuarus, naudotis visomis, fizinį grakštumą paryškinančiomis nematerialiomis ir materialiomis priemonėmis. Kadangi „nemadingas“ daugelio suvokiamas kaip savojo „aš“ menkumas, nemadingam asmeniui patekti į „patraukliųjų kategoriją“ daug sunkiau.“

Eugenijus Skerstonas “Mados psichologija”

*apie pėdutes(en)

#mylekzmones#minimalistai

Foto: 1993 sieninis kalendorius. Iš “Absurdo daiktai” kolekcijos.