Warning: Parameter 1 to wp_default_styles() expected to be a reference, value given in /home/mistai/domains/minimalistai.lt/public_html/wp-includes/plugin.php on line 600

Warning: Parameter 1 to wp_default_scripts() expected to be a reference, value given in /home/mistai/domains/minimalistai.lt/public_html/wp-includes/plugin.php on line 600

ODA IR KAILIS: NEŠIOTI, IGNORUOTI AR SMERKTI?

foto nr 2.1

“Nestilinga dėvėti kailį ar odą” pokštelėjo mintį draugė veganė. Na, ar XXI amžiuje, žiūrint tiesiai į akis kovotojai už gyvūnų teises galiu prieštarauti? Nesiginčiju. Žinoma, stilingi yra kiti dalykai. Vienas pats kailis nepadarys tavęs stilingu, nes stilius – tai visuma. Pavyzdinga domėtis gyvūnų teisėmis ir dėvėti gyvybės nekainavusį drabužį.

kailis ir oda nr4

Bet pažiūrėkim ne taip siaurai. Pažiūrėkim į odą ir kailį plačiau.

Pirmiausia pradėsiu nuo karštakošių gyvūnų gynėjų, kodėl nuo jų? Nes pati tokia buvau. Paauglystėje tapusi vegetare ne tik atsisakiau į burną dėti bet ką, kas galėjo matyti, bet ir batus rinkausi dirbtinės odos, o kailines drabužių detales apeidavau per kilometrą. Blogiausia, kokį būdą rinkausi, norėdama kitus užkrėsti gyvūnų saugojimo idėja, tiesiai šviesiai – įsiveldavau į aršius ginčus, kurie galėjo baigtis gerų draugysčių pabaiga. Negaliu nepadėkoti likimui ar susiklosčiusioms aplinkybėms, kad draugystes, visgi, sugebėjau išsaugoti. Ar savo aplinkoje padidinau gyvūnų mylėtojų ratą? Bijau, kad nelabai. Priemonės ne tos. Grįžtant prie gyvūnų teisių gynėjų – ne tų karštakošių, bet tų, argumentais pagrindžiančių savo mintis – palaikau ir lenkiu galvą jiems. Matau žmonijos ateitį be smurto prieš kitą gyvybę, ypač be smurto vien tam, kad lapės uodegą apsivyniotum aplink kaklą. Palaikau ir laukiu, kada žmonės išras sau tinkamesnį mėsos pakaitalą, nei kepti kotletukai, pilnavertį ir tobulai pritaikytą mūsų kūnui. Ir esu tikra, tokios dienos greitai sulauksime. (Šiandien jau turime pranašus, labaratorijoje pradėtą augintį mėsą, kaip pvz. “Super meat“.)

Bet daugeliui iš mūsų šiandiena yra kiek kitokia. Nesivelsiu į diskusijas reikia ar nereikia mums valgyti mėsą, lai tai tiria mokslininkai ir gydytojai, o ką dedame į savo lėkštę spręskime kiekvienas už save.

Geriau pakalbėkim apie madą. Apie aprėdus, paprasčiau tariant. Ar jums kada teko nereikalingą tekstilę palikti tam skirtuose konteineriuose? Ten galima dėti ir labai gerą ir nudėvėtą drabužį. Tačiau jokiu būdu negalima į šį konteinerį dėti odinių ir tikro kailio gaminių. Pamenat, neseniai pasakojau apie spintos pertvarką? (pasakojimas čia). Įsivaizduok, kad nusprendi keisti(s). Peržiūri savo garderobinę, nereikalingus drabužius išrūšiuoji. Ir štai stabteli prie avalynės, čia puikuojasi trys poros puikios kokybės odinių batų. Nemažą sumelę paklojai už juos. Patogūs, stilingi, bet mirtį nešantys daiktai. Ką nuspręsi, mano jaunasis minimaliste? Išmesti, padovanoti ar pasilikti? Pirmaisiais dviem atvejais teks pirkti naujus batus. Ar yra gerų alternatyvų perkant ne odinę avalynę? Beabejo, paieškojęs tikrai atrastum. Bet ar supranti kur linkstu? Ar neprasilenkiam abu su logika? Turi batus, kažkas dėl jų mirė, avalynė tau tinka ir patinka, kam pirkti kažką naują? Sakysi neetiška nešioti tikrą odą? Keisi daiktą į naują vien tam kad būtum “teisingas”?

Ką daro minimalistas?
  • Atsakingai renkasi ką perka, kokius prekinius ženklus nešioja (apie logotipus).
  • Tausoja ir saugo savo daiktus, ypač odinius. Nes jei jau kažkas mirė dėl mūsų patogumo, parodykim, kad šis daiktas iš tiesų yra nepaprastai vertingas. Ir jo vertė ne tik apie kainą, žinoma.
  • Neužsipuola gatvėje pensininkės, kuri ant kaklo pasikabino lapę, sunkmečiu ji taupė tam, kad galėtų šio daikto neparduoti. Ši lapė jau mirusi, ir mes jos nebeprikelsime, sakysit neetiška nešioti ją ant kaklo? O ką etiško padaryti su šia apykakle? Atėmus sudeginti/išmesti? Ir tuomet pirkti kitą, naują šaliką, svarbu, kad ne iš kailio? Ar žinote, kad prie gyvūnų nykimo mados pramonė prisideda ne tik kurdama drabužius iš kailio ir odos? Žinoma, jūs žinote.
  • Kai tik yra galimybė, renkasi vintažinį drabužį. Ir ne tik dėl to, kad tai labai madinga, bet ir dėl to, kad tai yra taupu. Taupu mūsų visų sąkaita. Čia ne tik apie pinigus. Kodėl? Nes net jei drabužiai buvo pasiūti nedraugišku aplinkai būdu, jie jau yra. Jie čia, kalnai drabužių tarp mūsų. Tikraja to žodžio prasme galėtumėm maudytis juose. Kam pirkti naują, jei puikiai gali dėvėti seną naujai?
  • Kai tik yra galimybė, renkasi perdirbtą seną naujai. Esame gerame kelyje, šaunu, kai mados dizaineriai imasi perdirbimo iniciatyvų. Kaip pvz. perdirbtas džinsas .
  • Nebėga nuo tikrovės. Neignoruoja fakto, kad dėl jo batų/švarko mirė gyvūnas. Kvailystė užsimerkti prieš tai, kad tavo lėkštėje guli tas, kurį neseniai glostei.

kailis ir oda nr3

Kaip minimalistas nešioja drabužį?

Su meile? Ne, neskatinu jūsų mylėti aprėdų, mylėkit žmones ir gyvūnus. Bet žinot tą stilingą vyruką, kuris kažkur skuba Tokijo gatve su labai geros kokybės kostiumu, gal ne nauju, bet puikiai jam tinkančiu ir, regis, ką tik iš vitrinos nukabintu. Su iščiustyta šukuosena, elegantiška eisena ir… nudrengtais batais. Nudrengtais? Juokauju, tiksliau būtų pasakyti gerai panešiotais, toks jausmas, kad paveldėtais iš tėčio. Bet beprotiškai geros kokybės, suvarstomais, puikaus kokybiško pado. Ar tai neprideda šiam vyrui šarmo? Žinoma, taip. Ir toli gražu jis neatrodo kaip švaistūniškas odos mylėtojas arba vargšas nusigyvenęs biznierius sau nebeišgalintis nusipirkti batų. Ne, jis atrodo kaip žmogus labai toli nuėjęs visomis prasmėmis ir dar labai toli eisiąs, nes akivaizdu, kad šie batai jį neša taip lengvai, kaip kiekvienas norėtumėm būti nešami per gyvenimą. Sakysit, pernelyg romantiška? O kas mums trukdo romantiškai žvelgti į kokybę ir laiko patikrintą daiktą? Kas mums trukdo tausoti ir nešioti drabužį ilgai, didžiuotis tuo ir taip mažiau vartoti?

kailis ir oda nr 1

Nesupraskit manęs klaidingai. Nėra nė kalbos apie tai, kad minimalistas sąmoningai perka šviežiai nudirtus kailius ir ciniškai juos keičia kas savaitę, pabrėždami palto kainą per ilgį. Tai – nestilinga. Sakysit, kuo skiriasi super mega žvaigždė dėvinti nykstančio žvėrelio kailį ir ta pensininkė, prieš trisdešimt metų gavusi kailinius iš vyro dovanų? Žiūrint skaičiais – niekuo. Bet yra skirtumas, kai tu ciniškai palaikai mirties pramonę ar tiesiog dėvi ir tausoji tai, ką turi. Nesivaikai vienadienių madų, tik susidėvėjus daiktui perki kitą. Arba perparduodi seną ir pabodusį, bet dar tinkamą nešioti drabužį.

kailis ir oda nr2

Koks šio teksto moralas? Minimalistai nemoralizuos. Bet prašys kaskart smerkiant žmogų, dėvintį odinius batus, pažiūrėti ant kokių automobilio sėdynių sėdite, kiek per metus keičiate dirbtinės odos batų, kur jie gaminami ir kiek jų gamybai išeikvojama žemės resursų. Prašysim pažiūrėti, kiek per metus sunaudojate plastmasinių maišelių, kiek jų išmetate bendrose šiukšliadėžėse. Prašysim prieš smerkiant, pagalvoti ar aš be kaltės?

Už draugišką aplinką, paremtą logiškais sprendimais.
Minimalistai.lt

Foto: 
Ar aš be kaltės? 2017
Teksto foto: 1 2 3 4 5 6 7 8